Kol po paskutiniojo V.I.P Cup turnyro kvalifikacinio etapo užėjimo netilo nervingas žaidėjų klegesys aplink rungtynių komisarą, bandant išsiaiškinti ar užteko surinktų kėglių patekimui į kitą etapą, vienas vaikinas, surinkęs įspūdingą 231,4 taškų vidurkį ramiai atsisėdo prie Apollo boulingo centro staliuko ir su tėčiu aptarė savo žaidimo detales. Keturiskart iš eilės Lietuvos boulingo jaunimo čempionas, Lietuvos boulingo vyrų diviziono vicečempionas, Pasaulio jaunimo čempionato bronzininkas – tokiais pasiekimais negali pasigirti joks Lietuvos sportininkas, išskyrus keturiolikmetį Lauryną Narušį. Lietuvos boulingo vunderkindas mielai sutiko pasidalinti savo istorija bei įžvalgomis apie Lietuvos boulingo ateitį.
- Keletą metų iš eilės esi Lietuvos boulingo čempionato jaunių įskaitos čempionas. Juokaujama, kad kiti jauniai varžosi tik dėl antrosios vietos, nes pirmoji jau aiški sezonui neprasidėjus. Kada pradėjai žaisti boulingą, skinti titulus vietiniame fronte ir kokios priežastys lemia vis tobulėjantį tavo žaidimą?
- Esu Lietuvos boulingo jaunių įskaitos čempionas jau 4 metus iš eilės. Žaidžiu boulingą tiek, kiek save atsimenu, o tobulėti geriausiai padeda sunkios treniruotės, kurių per savaitę būna bent 3-4. Treniruočių metu išbandau daug skirtingų tepimų, treniruojuosi mesti per skirtingas takelio linijas, išbandau skirtingas rankos pozicijos, kamuolio išmetimo kampus, keičiu greitį, stebiu kamuolio elgseną ant takelio kiekvieno išmetimo metu, analizuoju, kaip nuo mano rankos veiksmo ar greičio keičiasi kamuolio elgesys. Per tuos keturis metus labai patobulėjau, pagerėjo ne tik rezultatai, bet ir pati žaidimo technika, daug supratau apie boulingą.
- Lietuvoje retai sutiksi boulingo žaidėją, kamuolį metantį dviem rankomis. Kodėl pasirinkai šią techniką? Ar esi anksčiau bandęs žaisti viena ranka?
- Net neprisimenu (juokiasi). Taip žaidžiau visada, nuo pat tada, kai buvau labai mažas. Tiesiog, turbūt lengviau kamuolį išlaikyti. O viena ranka nežaidžiu… esu bandęs, bet tik tiek.
- Šiais metais Pasaulio jaunimo čempionate Paryžiuje užimta trečioji vieta yra be abejonės aukščiausias Lietuvos pasiekimas boulingo istorijoje. Koks jausmas dalyvauti tokio kalibro turnyre ir ar tau asmeniškai šis titulas taip pat reikšmingiausias?
- Jausmas neapsakomas – atstovauji savo šalį, bet kartu ir save parodai pasauliui. Laikau tai (Pasaulio jaunimo čempionato bronzos apdovanojimą aut. past) didžiausiu savo pasiekimu nes ten susirenka labai geri sportininkai, o buvimas tarp trijų geriausių – pasaka.
- Šiame sezone įrodei, kad esi konkurencingas ir tarp vyrų. Laimėtas vyrų A diviziono reitinginis turnyras Klaipėdoje, Lietuvos boulingo čempionato finaliniame turnyre tik po įnirtingos kovos likai antras. Skaudus buvo šis finalas?
- Padariau keletą klaidų paskutinėje partijoje ir susinervinau. Aštuntame freime, po to, kai gavau sunkų splitą, supratau, kad pirmoji vieta išslydo iš rankų. Buvo skaudu.
- Stebint iš šono susidaro įspūdis kad tau neegzistuoja jokia kita prizinė vieta – tik pirmoji. Jau minėtame LBČ finale po pralaimėjimo palikai boulingo centrą ir net negrįžai užlipti ant prizininkų pakylos ir atsiimti apdovanojimo. Kodėl?
- Ne visai tiesa – egzistuoja ir kitos prizinės vietos, tačiau pirmoji, vis tiek –geriausia. Toks jau esu – visada kovoju tik dėl aukščiausių apdovanojimų, noriu būti pirmas, o iš karto po LBČ čempionato finalo buvau labai susinervinęs nes pergalė buvo taip arti. Todėl ir neatėjau – sėdėjau automobilyje ir norėjau greičiau važiuoti namo (juokiasi). Kažkas už mane paėmė antros vietos apdovanojimą bei jaunių taurę, dabar jie jau stovi namie.
- Boulingas – džentelmeniškas sportas, žaidėjai stengiasi išlikti santūrūs, ramūs, daug nesireiškia, tuo tarpu tu – visai kitoks. Vieni tavo vaikščiojimų, ar kartais mėtomų batų ir kamuolių nemėgsta, kiti – tiesiog dievina, bet visi sutiks, kad tave stebėti be galo įdomu. Ar laikai save emocionaliu žaidėju?
- Taip.
- Ar tai kiša koją turnyruose?
- Deja taip, kartais net labai. Psichologinė žaidimo dalis man yra svarbi, tiesiog jos nelavinu tiek, kiek savo žaidimo techniką. Buvau toks žaidėjas visą laiką. Labiausiai susinervinu tada, kai atlieku blogą metimą. Turiu omenyje ne tada, kai nepasiseka numušti straiko, bet kai žinau, kad techniškai metimą atlikau netiksliai, o tas straikas nenukrito dėl mano kaltės. Tos emocijos paprastai ir būna nukreiptos prieš mane patį, nes pykstu ant savęs todėl, kad nesugebėjau atlikti techniškai tvarkingo metimo.
- Apie ką ilgiau galvoji – laimėtas ar pralaimėtas varžybas?
- Pralaimėtas. Apie jas galvoju kelias dienas, galvoje vis analizuodamas kiekvieną metimą, kurį atsimenu. Galvoju, ką blogo padariau ir ką galėjau padaryt geriau, kad to nebūtų atsitikę.
- Kitus boulingo žaidėjus laikai draugais ar labiau konkurentais? Ar turi autoritetų Lietuvos boulinge?
- Kai kurie oponentai, o kai kurie draugai. Tačiau žaidžiant vienas prieš vieną visi man tampa konkurentais. Autoritetu man visada išliks tėtis, nes vis tiek, buvo asmeniškai daug pasiekęs boulinge, o dabar labai daug padeda pasiekti man. Gyvenu ir su tėčiu, ir su treneriu viename ir, manau, tai yra gerai, nes galime visada pakalbėti apie boulingą, nebaisu kažką pasakyti ar nepasakyti. Nors kartais ir pasipykstam, tačiau vienas su kitu esame atviri, o jis man linki viso ko geriausio.
- Spaudoje esi minėjęs, kad savo ateitį siesi su boulingu. Ar tai reiškia, kad ketini kelti sparnus studijuoti į JAV ir ten žaisti boulingą, kadangi Lietuvoje sportinių boulingo aukštumų, šiuo metu, pasiekti sunku?
- Boulingą žaidžiu jau seniai, tėtis taip pat žaidžia, man smagu ir labai patinka, todėl ateitį tikrai planuoju sieti su juo. Floridoje yra toks Veberio universitetas, teta gyvena netoliese, tad planuoju studijuoti ten. Žaidžiu visai neblogai, matau, kur galiu tobulėti ir pasiekti dar daugiau. Visai realu, kad ateityje ir būsiu profesionalus boulingo žaidėjas. Lietuvoje neplanuoju likti, nes čia siekti boulingo karjeros yra labai sunku.
- Kaip manai, kokia ateitis laukia Lietuvos boulingo už 10 metų?
- Arba bus visiškai miręs arba, jeigu pradės kažką daryti, gali būti visai populiarus sportas, nes lietuviams visos sporto šakos patinka. Esame sportiška tauta. Būtina boulingą populiarinti mokyklose, kaip tai daroma Amerikoje, Suomijoje, Švedijoje, ten ir užauga visi geriausi pasaulio žaidėjai. Reikia kurti sporto programas, įtraukti vaikus. Kai aš prieš 7 metus pradėjau žaisti reitinginiuose turnyruose, žaidėjų susirinkdavo labai daug. Suvažiuodavo daug sportininkų ir į vyrų, ir į moterų divizioną, jaunimo divizione mūsų buvo gal 10. Dabar, jei skaičiuotume tuos pastoviai žaidžiančius, tai jaunimo divizione esu tik aš vienas. Todėl ir žaidžiu vyrų divizione, nes ieškau konkurencijos, kuri padėtų man tobulėti.
- Apie kokius titulus dabar svajoji? Ko galime iš tavęs tikėtis kitame sezone?
- Noriu Žaisti PBA (ang. Professional Bowling Asociation Aut.past.) ir iškovoti titulą ten. Kalbant apie Lietuvą, tai paskutiniai trys Lietuvos boulingo asociacijos organizuoti turnyrai pasibaigė antroje vietoje, tad siekis yra laimėti pirmąją tiek komandinėse, tiek asmeninėse varžybose.
