Dažnai manęs žmonės klausia – „kaip ten pas jus tie taškai skaičiuojami“? Mano galva – tai visiškai normalus klausimas, nes boulingo varžybų taškų skaičiavimo sistemos išties gali pasirodyti painios. 12:2 (+143), 8:6 (+17)… ką, po velnių, tie skaičiai reiškia? Šiame straipsnyje pasistengsime juos panarplioti.
Visų pirma, reikia atskirti dvi varžybų rūšis – asmenines ir komandines. Apie pastarąsias šį kartą ir pakalbėsime, o asmeninių varžybų rezultatų skaičiavimo peripetijas paliksime kitam kartui.
Komandinėse varžybose (dar kitaip vadinamose Lygos rungtynėse) žaidimas vyksta prie keturių takelių. Prie kiekvieno takelio žaidžia po vieną abiejų rungtyniaujančių komandų atstovą. Komandinių varžybų tikslas – ne nugalėti savo takelio oponentą, o pasibaigus partijai ir susumavus visų keturių komandos žaidėjų taškus turėti jų daugiau už priešininkus. Paprastas pavyzdys – Komandos X visi keturi žaidėjai surinko po 200 taškų. Komandos Y visi keturi žaidėjai surinko po 199 taškus. Komanda X iš viso toje partijoje surinko 800 taškų, tuo tarpu komanda Y – 796 taškus. X komanda laimėjo partiją 4 taškais (800 – 796 = 4). Taigi, po pirmos partijos komanda X laimi rezultatu 2:0 ir turi 4 kėglių pranašumą – 2 :0 (+4). Vienerių komandinių varžybų metu tokiu principu žaidžiamos šešios partijos. Taigi, už laimėtas partijas iš viso galima surinkti 12 taškų. Papildomi 2 taškai skiriami tai komandai, kuri pasibaigus visoms šešioms partijoms turi kėglių pranašumą. Jei partija pasibaigia lygiosiomis, abi komandos gauna po vieną tašką. Per vienerias varžybas komanda gali „pasiimti“ 14 taškų.
Na gerai, išsiaiškinome kaip skaičiuojamos vienerios varžybos, o kaip ten su bendra turnyrine lentele? Kitaip nei krepšinio ar futbolo turnyruose, boulingo lygos turnyrinėje lentelėje komandos išrikiuojamos ne pagal pergalių ir pralaimėjimų santykį, o pagal kiekvienose sezono varžybose surinktų taškų sumą. Tarkime komanda X reguliaraus sezono metu sužaidė šešerias varžybas, visas jas laimėjo rezultatu 14:0 ir iš viso surinko 84 taškus. Komanda Y, sezono metu surinko 70 taškų, o komanda Z – 40. Komanda X bus pirma, Y komanda – antra, o Z – trečia.
Lietuvos boulingo B ir C lygose į atkrintamųjų etapą patenka keturios geriausios rytų ir vakarų pogrupio komandos. Kiekviename pogrupyje, 2019/2020 m. sezone, yra po aštuonias komandas. Komanda, kuri užėmė pirmąją vietą po reguliaraus sezono savo pogrupyje, žaidžia su ketvirta kito pogrupio komanda. Atitinkamai, antrąją vietą užėmusi komanda žaidžia su trečiąja. Atkrintamosiose žaidžiama atsakomųjų varžybų principu (visai kaip UEFA Čempionų Lygoje). Į finalinį etapą patenka tos komandos, kurios po dviejų varžybų taškais arba kėglių skirtumu aplenkia oponentus. Tarkime, kad komanda X namuose laimėjo rezultatu 14:0 (+100), o atsakomosiose pralaimėjo 0:14 (-99) – X komanda patenka į finalinį etapą nes išsaugojo kėglių pranašumą. Pusfinaliuose susitinka pirmosios ir trečiosios, bei antrosios ir ketvirtosios dvikovų nugalėtojai ir žaidžia vienerias rungtynes. Porų nugalėtojos patenka į finalą.
Lietuvos boulingo A lygoje nėra pogrupių, tiesiai į finalinį etapą patenka keturios geriausios komandos. Pirmoji vieta turi teisę rinktis, su kuo žais. Tiesa, pasirinkimas galimas tik iš trečią arba ketvirtą vietas užėmusių komandų. Likusios dvi „nepasirinktos“ komandos žaidžia tarpusavyje. Porų nugalėtojos susitinka finale ir išsiaiškina nugalėtoją.
Taigi, sezono metu komandoms svarbiausia „nebarstyti“ taškų ir išlaikyti maksimalią koncentraciją visų varžybų metu, nes every Game counts. Ypač, kai žaidžiama ne tik dėl titulo, bet ir dėl kelialapio į aukštesnę lygą – geriausios C lygos komandos įgyja teisę kitą sezoną žaisti B lygoje, o geriausios B lygos komandos – A lygoje.
