Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos boulingo gerbėjus stebinęs jaunuolis, savo pranašumą žaidime įrodinėjęs ne tik tarp jaunių visoje Europoje, bet ir tarp vyrų, dabar savo pranašumą įrodinėja ir Amerikoje. Dar šią žiemą iš karštosios Floridos parskriejo žinia, kad boulingo žaidėjas iš Lietuvos – Kristijonas Sergejevas – tapo PBA pietų regiono metų naujoku. Apie asmeninius laimėjimus ir gyvenimą boulingo tėvynėje K. Sergejevas sutiko pasidalinti išskirtiniame interviu su Apollo4bowling.lt.
Vienareikšmiškai, esi vienas talentingiausių Lietuvos boulingo žaidėjų, pirmųjų trickshotų YouTube kanale virtuozas ir, turbūt, vienintelis lietuvis bouleris, šiuo metu žinomas už Atlanto. Bet kaip boulingas atsirado tavo gyvenime? kada pradėjai žaisti?
Jei teisingai prisimenu, boulingą žaisti pradėjau dar būdamas 10 – 11 metų. Tėtis savaitgaliais pasiimdavo mane kartu į boulingo centrą ir leisdavo man kartu pažaisti. Su kiekviena partija atrodė, kad šis žaidimas man vis labiau patinka ir kad noriu jį žaisti nuolat. Tiesa, vaikystėje esu išbandęs ir kitas sporto šakas –plaukimą, krepšinį – tačiau galiausiai supratau, kad sportinis boulingas yra artimiausias širdžiai ir nusprendžiau tobulinti savo įgūdžius šiame sporte. Dabar galiu drąsiai teigti – priėmiau teisingą sprendimą.
Kada pradėjai dalyvauti LBF rengiamuose turnyruose? Kada pajutai, kad boulingo alkio jie tau nebenumalšina, kad nori daugiau?
Pirmą kartą LBF (Lietuvos boulingo federacijos aut. past.) rengtame reitinginiame turnyre sudalyvavau 2002 metais. Jis vyko mano gimtajame mieste Kaune. Pamenu, kad tuo metu nebuvo atskiros jaunių įskaitos, turėjau konkuruoti su vyresniais ir stipresniais boulingo žaidėjais vyrų įskaitoje. Akivaizdu, kad sužaidus vieną užėjimą neturėjau jokių šansų patekti į kitą etapą (juokiasi). Neprisimenu, kokį taškų vidurkį pavyko surinkti, bet šis reitinginis turnyras suteikė daugiau motyvacijos toliau treniruotis ir tobulėti. Karjeros pradžioje buvau laimingas, galėdamas dalyvauti bet kokiame boulingo turnyre. Varžiausi visur – nacionaliniuose turnyruose, kiek vėliau – ir tarptautinio masto varžybose. Jaučiau varžybų alkį kaskart žengęs ant takelio, bet žinojau, kad turiu tapti dar geresnis, norėdamas deramai konkuruoti su aukšto lygio žaidėjais Lietuvoje ir už jos ribų.
Gal primintum skaitytojams savo įsimintiniausius varžybų momentus ar didžiausius pasiekimus dar būnant čia, Lietuvoje?
Prisiminimų iš tų laikų, kai dar gyvenau ir žaidžiau Lietuvoje, yra labai daug. Įsimintiniausi laimėjimai – pirmieji aukso medaliai – Lietuvos boulingo čempionato jaunių įskaitoje 2006-siais ir vyrų įskaitoje 2009-siais. Tais pačiais metais tapau ir komandinių varžybų čempionu.
Taip pat, niekada nepamiršiu 2009-siais vykusio Europos jaunių čempionato, nes jame patekau tarp 24 geriausių Europos jaunių ir tapau pirmuoju lietuviu, žaidusiu Masters.
Galiausiai, puikiai pamenu paskutinį Lietuvoje žaistą turnyrą. Tada antrą kartą tapau Lietuvos vyrų čempionu. Taip išėjo, jog turėjau galimybę pasilikti Lietuvoje viso sezono metu, todėl dalyvavau reitinginiuose turnyruose. Tiesa, sezono eigoje vis nepavykdavo laimėti reitinginių turnyrų, tačiau Lietuvos boulingo čempionate pasirodžiau nuostabiai ir ant kaklo užsikabinau aukso medalį.
Kaip nusprendei išvykti į JAV? Ar nebuvo sunku palikti tėvynę? Ir apskritai, kaip išsirinkai universitetą, kuriame studijavai? kaip atrodė tipinė diena jame? Ar kiaurą dieną žaisdavot boulą?
Tiksliai nebepamenu, kada ir kaip nusprendžiau, kad noriu išvykti į JAV. Man atrodo, jog šią mintį pakišo mama, nes abu žinojome – norint daugiau pasiekti boulinge, man reikia pagalbos iš profesionalių ir didelę patirtį turinčių treneriu.
Prieš sužinodamas apie Webber International University (WIU), kuriame studijavau, aplikavau į keletą kitų universitetų, iš kurių taip pat sulaukiau susidomėjimo. Apie WIU sužinojau 2009 metais Europos Čempionų taurėje iš vieno geriausių trenerių pasaulyje ir tuometinio Latvijos rinktinės trenerio Sid‘o Allen‘o. Pasirinkau šį universitetą dėl jo siūlomos boulingo programos ir galimybės treniruotis viename geriausių treniravimosi centrų – Kegel Training Center. Treniruotės su geriausiais treneriais pasaulyje, aukštasis išsilavinimas ir gyvenimas saulėtoje Floridoje man skambėjo kaip tikrai geras planas.
Palikti namus tikrai nebuvo lengva. Gąsdino nežinia ir mintis, jog kažkaip turėsiu išmokti gyventi savarankiškai. Tačiau stengiausi galvoti apie tai, kad turėsiu nuostabią galimybę tobulėti vienoje iš geriausių boulingo programų pasaulyje. Atvykęs ir įsikūręs Floridoje, suvokiau, kad priėmiau teisingą sprendimą ir esu tinkamoje vietoje.
Studento tvarkaraštis WIU buvo tikrai įtemptas. Tipinė diena universitete atrodydavo maždaug taip – pirmą dienos pusę praleisdavome paskaitose, o vakarais turėdavome komandines treniruotes. Kai kuriomis dienomis buvo įtraukiamos ir individualios treniruotės tiek boulinge, tiek sporto salėje. Aišku, savaitgaliai būdavo užimti įvairiais turnyrais, o dar ir pasimokyti reikėdavo rasti laiko, todėl laisvo laiko buvo tikrai nelabai daug.
Kada pirmą karta įmetei 300? Ar dar skaičiuoji, kiek kartų esi pasiekęs “Perfect Game”? Kas padeda rankai nesudrebėti, o kojoms išlikti tiesioms, kai iki tobulumo trūksta vos vieno kito metimo?
Po daugybės nesėkmingų bandymų pirmą kartą 300 įmečiau 2011-siais. Pabaigęs pirmus studijų metus, grįžau vasarai į Lietuvą ir sudalyvavau Klaipėdoje vykusioje V.I.P. taurėje, kurioje ir pavyko 12 kartų iš eilės numušti visus kėglius. Dabar skaičiuoju tik turnyruose sužaistus „Perfect Game“, kurių šiuo metu turiu 10.
Kalbant apie paskutinį metimą, kai ant plauko „Perfect Game“, svarbu suprasti, kad tai tik dar vienas metimas, kuris visiškai nepriklauso nuo tų, kuriuos padarei prieš tai.
Ar vis dar jauti jaudulį prieš varžybas? Jei taip, kaip su juo kovoji? O jaudulys didesnis asmeninėse ar komandinėse varžybose? Kodėl?
Jaudulys prieš varžybas yra natūralus. Tai tik įrodo, kad esame gyvi ir darome tai, kas mums svarbu. Jis mane kamuoja prieš visus svarbesnius turnyrus. Kaip aš su tuo kovoju? Paprastai – stengiuosi tai priimti ir suvokti tai kaip normalią organizmo reakciją į situaciją. Taip pat, stengiuosi kuo mažiau galvoti apie tai ir neleidžiu įtampai manęs nugalėti.
Manau, jog daugiau spaudimo ir įtampos jaučiu komandinėse varžybose, nes už tavo nugaros yra tavo komandos nariai, kurie tikisi, jog tu nepadarysi klaidos ir atliksi gerą metimą. Pavyzdžiui, mano universiteto boulingo komandoje be manęs buvo dar 7 žaidėjai, todėl labai nenorėdavau jų nuvilti, o tai prideda dar daugiau įtampos.
Visi Lietuvoje, tarsi kokio išganymo, laukia, kol boulingas taps Olimpine sporto šaka. Turbūt sutiksi, kad anksčiau ar vėliau tai nutiks, bet ar artimoje ateityje? Ar JAV žaidėjai apie tai kalba, ruošiasi? Jei taip nutiktų, kad Lietuva turėtų vietą prie Olimpinio boulingo takelio, atstovautum savo gimtajai šaliai, jei tokia proga pasitaikytų?
Aš labai tikiuosi, jog ateis ta diena, kai boulingas taps Olimpine sporto šaka. Nežinau, kada tai įvyks, bet kuo greičiau, tuo geriau. Amerikoje kalbos šia tema nerimsta, nes visi nori, kad tai pagaliau įvyktų. Šiuo metu tai būtų didžiausias pasiekimas boulingo pasaulyje.
Visada sakiau, kad jei tik gausiu galimybę atstovauti Lietuvai tarptautiniuose turnyruose, būtinai tai darysiu. Deja, pastaraisiais metais neturėjau tokių progų. Tikiuosi, kad ateityje ši situacija pasikeis ir galėsiu vėl žaisti Lietuvos rinktinėje.
Grįžkime prie titulų. Šiemet pasiekei tai, ką pasiekia toli gražu ne kiekvienas. Kalbu ne tik apie Lietuvos sportininkus. Kas lėmė, kad tapai PBA pietų regiono metų naujoku?
PBA metų naujokus išrenka PBA regionų vadovai. Kiekviename regione metų naujokas išrenkamas atsižvelgiant į jo pasiekimus turnyruose, vidurkius ir panašiai. Pastarasis sezonas man buvo sėkmingas, pavyko gerai pasirodyti keliuose turnyruose, todėl, turbūt, to ir užteko, kad gaučiau šį įvertinimą.
Ar tai buvo tavo siekiamybė jau nuo pat sezono pradžios? Ką apskritai tau reiškia šis pasiekimas? Kokias naujas duris atvėrė? O gal iššaukė ir norą dar daugiau pasiekti? Kas toliau?
Šis apdovanojimas – vienas svarbiausių mano karjeroje. Kadangi metų naujoku gali būti tik vieną kartą, esu labai laimingas, kad mano pastangos buvo įvertintos.
Be abejo, noriu siekti didesnių titulų. Šiais metais labai noriu laimėti PBA regioninį turnyrą. Taip pat, norėčiau tapti PBA pietų regiono metų žaidėju. Planuoju dalyvauti ir keliuose PBA turo renginiuose, pavyzdžiui USBC Masters ir US Open. Būtų labai įdomu pasivaržyti su geriausiais pasaulyje boulingo žaidėjais ir įsivertinti save.
Turbūt ne paslaptis, kad puoselėji šiltus santykius su profesionalia boulingo žaidėja Verity Crawley. Ar boulingas – pagrindinė jūsų pokalbių tema ? Dažnai treniruojatės kartu ? Kuris iš judviejų dažniau linkęs patarinėti ? Jei tektų žaisti 1 vs. 1 vieną partiją – kuris laimėtų?
Kadangi abu esame profesionalūs žaidėjai ir jaučiame didelę aistrą boulingui, savaime aišku, kad ir kalbamės apie jį labai dažnai. Manau, jog pusė mūsų pokalbių yra susiję su boulingu, kadangi norime vienas kitam padėti ir taip abu kartu tobulėti.
Deja, treniruotis kartu pavyksta retai, nes Verity gyvena ir dirba kitoje valstijoje. Mus skiria pora valandų kelio, todėl susitinkame tik savaitgaliais.
Manau, kad aš daugiau patarinėju jai, negu ji man. Žinoma, mes stengiamės dalintis žiniomis vienas su kitu, nes ji turi daugiau patirties profesionaliame boulinge, o aš geriau žinau ir suvokiu techninius boulingo aspektus.
Jei reiktų žaisti vienas prieš vieną, manau, kad mūsų šansai laimėti būtų apylygiai. Kadangi mėgstu varžytis, visada jai sakau, kad laimėsiu aš… Tačiau realybėje ne visada taip gaunasi (šypsosi).
Kai gyveni ir žaidi boulingo gimtinėje, šalyje, kurioje sąlygos boulingo žaidėjams, be abejonės – geriausios pasaulyje, gal turi susidaręs bendrą vaizdą, kaip boulingas galėtų tapti populiaria sporto šaka tose šalyse, kur tai vis dar labiau pramoga prie bokalo ir keptos duonos rieke rankoje?
Boulingas, galiausiai, yra tik žaidimas ir žmonės jį žaidžia siekdami pasilinksminti ir gerai praleisti laiką. Juolab, boulingo centrai neuždirba iš profesionalių žaidėjų, todėl boulingas, kaip pramoga, yra neatsiejama boulingo verslo dalis. Mano manymu, svarbiausia yra pabrėžti ir paaiškinti skirtumą tarp sportinio ir pramoginio boulingo. Keletas trumpų turnyrų pradedantiesiems, varžybų transliavimas ir viešinimas yra puikios priemonės paskatinti žmones rinktis sportinį boulingą. Taip pat, reikia daugiau tokių entuziastingų žmonių, kaip jūs, bičiuliai, kurie padeda augti sportiniam boulingui kaip sporto šakai (šypsosi).
